Pastarieji šiuolaikinių statybos technologijų pokyčiai leido pastatus bei namus statantiems statybininkams būti labiau ekologiškiems nei bet kada. Daugeliui iš jūsų kyla klausimas, ar statant ekologišką namą, statybininkai turėtų pereiti nuo jau išbandytų ir tikrų, statyboms skirtų medžiagų į naujas ekologiškas medžiagas. Reikia suprasti, kad keičiantis medžiagoms ir produktams reiškia šiek tiek laiko praleisti, įvertinti ir sužinoti apie naujus produktus daugiau informacijos, išsiaiškinti geriausią šių medžiagų naudojimo praktiką ir netgi tam tikras papildomas sąnaudas ar sunkumus išlaikant šias medžiagas tolimesnėje ateityje. Dauguma žmonių, kurie statosi namus galėtų pereiti prie bent kelių ekologiškų produktų savo namuose. Kyla klausimas, kodėl taip nėra? Gal per mažai informacijos internete? Pasak, Interaktyvios marketingo agentūros vadovo,  Addad.lt – SEO paslaugos ir interaktyvaus marketingo sprendimai , žmonės tiesiog prisibijo naujovių net ir dabar, nors ekologiniai pastatai visame pasaulyje jau populiarūs nuo 2010 metų.

Namų ir būstų statytojai turi daug priežasčių ir pavyzdžių, kodėl jų statybos praktika pasikeičia šiomis dienomis. Ekologiškus būstus žmonės vengia statyti dėl to, kad nepažįsta naujų statybos medžiagų, nors šios medžiagos gali padėti išsaugoti aplinką ir užkirsti kelią tolesniam taršai patekti į biosferą. Tai didelis pliusas tarp mąstančių namų pirkėjų ir norinčių gyventi darnų gyvenimo būdą.

Be to, kai kurios pasaulio šalių vyriausybės skatina namų pirkėjus ir statybininkus statyti tik ekologiškus  žalius. Britanijos vyriausybė neseniai priėmė įstatymus, leidžiančius žmonėms įsigyti ir statyti naujus namus, kurie yra ekologiški ir tokiems klientams suteikti paskolą 25 metus be palūkanų. Jungtinių Valstijų vyriausybė siūlo daugybę mokesčių lengvatų pirkėjams, kurie pasiruošę investuoti į tokią ekologiją.

Ekologiško būsto idėja

Lietuvoje šiuo metu taip pat pradedama viešinti ekologiško būsto idėja. Tačiau pagrindiniai mūsų kriterijai yra tik sunaudojamos energijos reitingas. Tai yra ekonominis variantas, kuris padeda palaikyti žemę šiek tiek žalesnę nei anksčiau. Toks žingsnis yra sveikintinas, kadangi norint pastatyti visiškai ekologišką ir žalią namą, kaip ir minėjome daug kartų, prireiks itin daug finansų.

Dabartinės, naujesnės ekologiškos medžiagos taip pat yra daug ilgesnės ir patvaresnės negu kai kurios kitos dažniausiai naudojamos statybinės medžiagos. Jos taip pat gali būti lengvesnės, plonesnės ir stipresnės. Pavyzdžiui, su kiekviena diena namo statyboms tampa tendencija naudoti perdirbtas plienines sijas namų, o ne medinius rėmus.

Žalios medžiagos taip pat saugesnės ir namuose gyvenantiems žmonėms. Daugelis plastinių šalutinių produktų išleidžia toksinus, kai vis dar yra nauji ir tiesiog įdiegiami į namus. Šie toksinai yra kancerogenai, todėl gali būti sunku kvėpuoti.

Dauguma namų ruošinių turės pradėti netrukus pereiti prie ekologiškų medžiagų. Vyriausybės priima griežtus aplinkosaugos įstatymus, kurie turės didelę įtaką gamybai ir statybai. Tad jeigu bent planuojate statyti sodo namelį, o gal pirtį ar gyvenamąjį namą – pasidomėkite ekologišku būstu jau dabar.

Straipsnio autorius: Žurnalistas – Džiugas Tilutis.

Ar norite gyventi aplinkai nekenksmingame name? Ar jums neįdomu, ką tai iš tikrųjų reiškia? Ar jūsų namuose turi būti įkrauta brangi „žalia“ įranga kuri padėtų perdirbti šiukšles? Ar taip įsivaizduojate ekologija name? O gal galima praktiškai pritaikyti savo esamą namą ekologijai? Ar jūsų ekologiniai namai  padės aplinkai, ar jie yra tiesiog vienas iš daugybės, madingų vartoti dalykų, bet galiausiai lygiai taip pat kenkia planetai? – Su mumis diskutavo Nekilnojamo turto agentūros „Ntola.lt“ specialistas.

Jo teigimu, nors nėra vieningo, ekologiško namo apibrėžimo, gerai yra tas, kad galėtumėte prieš pereinant prie visų išgirto ekologijos galime pagalvoti apie tai, ką kiti bando atlikti.

Ekologiško būsto specifikacija

Ekologinis namas, pastatas yra modeliuojamas dėl natūralių ekosistemų energijos ir medžiagų srautų, taigi tai  padidina, o ne blogina aplinką. Ekologinis namas, kaip ir ekosistemos, išsaugo išteklius (energiją, vandenį, maistą ir kitas medžiagas). Šis sistema taip pat gamina išteklius arba bent jau kaupia ir saugo daugiau nei naudoja. Papildomi ištekliai yra paskirstomi atgal į didesnę aplinką, siekiant paremti gyvenimą kitur.

Standartinis namas, priešingai, yra ištekliaus kriauklė (tai reiškia, kad šis namo visus išteklius priešingai nei ekologinis būstas išnaudoja). Nenaudingos medžiagos yra išmetamos į aplinką, o kartais ir kaip toksiškos atliekos. Srautas yra vienakryptis, nuo šaltinio iki atliekų.

Ekosistemoje ir idealiame ekologiniame pastate nėra atliekų, nes išteklių srautas yra apskritas. Kaip ir namai, ekosistemos savo energiją importuoja daugiausia iš saulės. Tačiau, skirtingai nuo standartinių namų, ekosistemos saugo savo energiją ir pakartotinai ją naudoja (Puikus to pavyzdys geoterminis šildymas pastate). Tai gali būti saugoma, pirmiausia, kaip augalų biomasė, kuri galiausiai pasiskirsto kaip maistas ekosistemų gyventojų tarpe. Be to, ir tai yra tikrasis ekosistemų tvarumo raktas, saugoma energija vis dar cirkuliuoja, keičiant maistines medžiagas, kol ji grįš į augalus. Pagal scenarijų, kuris yra žinomas kiekvienam šeštajam augintojui, augalai gamina gyvūnus ir gyvūnai augalų maistą.

Ekologai ir ekologiniai dizaineriai apibūdina šią ekosistemų elgseną kaip maitinimo kilpos uždarymą. Žmogaus būsto sistemos – iš miestų į namus – sukuria vienos krypties energiją ir medžiagų srautus, paliekant linijas atviras. Ekosistemos nesąmoningai praktikuoja mažinti, pakartotinai panaudoti, perdirbti diktumą ir išlaikyti save milijardus metų.

Kaip galite imituoti gamtą ir uždaryti šį ciklą savo namuose? Kompostuokite savo maisto likučius ir naudokite juos sodui auginti. Standartinis atvirosios linijos požiūris į maistą vartojančius produktus pašalina daugybę maistingųjų medžiagų, kaip atliekas, todėl atliekų šalinimui reikalinga energija kaip šiukšliavežys.

Ekosistemos, kaip ir vidinės cirkuliuojančios maistinės medžiagos, prisideda prie gyvenimo biosferoje, išleidžiant nepanaudotą maistą, vandenį ir mineralus į aplinką tinkamu laiku. Panašiai ir namų ekosistemos, kurios gali perskirstyti tokį šaltinį kaip pilkasis, murzinas vanduo, pavyzdžiui, dušo vanduo, kuris tam tikroms reikmėms yra pakankamai švarus, ir laikyti tą vandenį augalų audiniuose.

Derliaus metu tam tikras vanduo grąžinamas į jūsų šeimą kaip vaisius. Tarkime, džiovinti lapai, gali būti naudojami kaip kompostas ir mulčiavimas kito metų daržovių sodui.

Galimybės kurti sujungtas uždaras kilpas yra begalinės.

Naudodamiesi maistinėmis medžiagomis iš savo kiemo, jūs galite pelningai auginti produktus, nuo kietmedžio, bambuko ir vaistažolių iki egzotinių žuvų. Jūsų namas gali pagaminti daugiau elektros energijos nei jūsų šeimai, o perteklius nukreipiamas į aplinkai nekenksmingas vietas.

Be jokios abejonės, reikia įsidėmėti ir tai, kad pastatyti visiškai naują ir tinkamai paruoštą ekologinį būstą gyvenimui kainuos nemažai santaupų. Tačiau, pasak www.kaip-uzsidirbti.lt portalo, pinigai yra uždirbami, tam tik reikia noro ir šalto proto. Būtent su šia mintimi ir gyvenkime bei stenkimės išlaikyti mūsų planetą švarią ir ekologišką kaip įmanomą ilgesnį laiko tarpą.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Su kiekvienais metais vis daugiau produktų ir išradimų yra gaminami būtent atsinaujinančios energetikos pagrindu. Neišimtis ir nekilnojamojo turto rinka. Statybų sektorius vis labiau ir labiau atsigręžia į šią energijos rūšį. Šie atsinaujinantys energijos ištekliai ir papildomos jų sistemos padeda žmonės sutaupyti papildomų lėšų, kurias jie įprastai išleidžia mokesčiams. Vienas tokių būdų sutaupyti yra geoterminis šildymas jūsų patalpose. Klausimas tik vienas ar verta įsirengti geoterminį šildymą ir tikėtis mažesnės finansinės naštos ateityje?

Geoterminis šildymas, pliusai ir minusai

Geoterminis šildymas tai yra vienas iš moderniausių ir pigiausių naudojamų būsto apšildymo būdų. Geoterminio šildymo veikimo principas yra tas, kad jis veikia šilumos siurblio pagalba. Šis siurblys pasiima visą pirminę energiją iš vandens, grunto ar net oro. Šį surinktą energijos kiekį paverčia medžiaga, kuria yra šildomas būstas ir vanduo. Vienas esminių geoterminio šildymo principų yra tas, kad išgautas šilumos kiekis yra apie 4-6 kartus didesnis už sunaudojamą energiją.

Verta paminėti, kad jeigu statote namą ir planuojate įsirengti geoterminį šildymą, kaina nėra iš pigiausių. Maždaug 100 kvadratų namui, šildymo įranga kainuoja apie 10 -15 tūkstančių eurų. Be jokios yra ir papildomų būdų kaip galima sutaupyti įsirengiant šį šildymo būdą savo pastate. Rinkoje egzistuoja ir silpnesni šilumos siurbliai, kurių kaina yra mažesnė, bet šituo atveju didėja siurblio eksploatacija. Įsigijus silpnesnį šilumos siurblį jums reikės taip pat elektrinio šildytuvo, kuris galėtų padengti galimą energijos trūkumą ateityje.

Dauguma atvejų, įrenginėjant geoterminį šildymą įvedamas grindinis šildymas ir tokiu atveju yra atsisakoma bute radiatorių. Grindinis šildymas padeda sumažinti elektros sąnaudas bei maksimizuoti šilumos siurblio naudą.

Jeigu nuspręsite šilumos energiją paskleisti radiatorių principu, reikia įvertinti tai, kad išgaunamas naudingumo koeficientas bus ženkliai mažesnis nei būsimos grindininio šildymo didesnės išlaidos. Vizualiai radiatoriai taip pat nepuošia buto dizaino, todėl šis šildymo būdas suteikia patalpa ir dailesnę estetiką.
Įsirengus grindininį geoterminį šildymą jūsų mokesčiai už butą sumažės vidutiniškai apie 30 procentų. Tai yra ganėtinai ženkli suma, ypač žiemos periodu.

Tarp nekilnojamojo turto statytojų vis populiarėja tendencija objektus statyti su įrengtu geoterminiu šildymu. Jeigu ieškote būsto sau ir jums nėra svarbus objekto tipas, namas ar kotedžas, labiau vertėtų objektą su pravestu geoterminiu šildymu įsigyti iš statytojų.

Vis daugiau ir daugiau nekilnojamo turto statytojų stato kotedžo tipo būstus su pravestu geoterminiu šildymu, paruoštu šilumos siurbliu, su garantija, pritaikant grindinio šildymo principą. Tokio pobūdžio būsto įsigijimas yra tinkamesnis pasirinkimas nei pačiam statyti tokį pat objektą bei papildomai ir atskirai pravesti šį šildymą.

Visgi, jeigu nuspręsite statytis namą su geoterminiu šildymu pats, būtina žinoti, kad jums reikalingas žemė, kurios vietoje yra vandeningas žvyras arba šlapias molis. Jokiu būdų nestatykite namo ant sauso smėlio. Norint paruošti ir įrengti kolektorių smėlyje jums reikės kelis kartus daugiau vietos nei šlapiame molyje.

Jeigu nusprendėte įsirenginėti būstą su geoterminiu šildymu, rekomenduojame pasitarti su kolektorių, siurblių pardavėjais bei objektų statytojais, kad visų pirmiausia jie įvertintu jūsų žemės būklę ir tik tada pradėkite darbus.