Ar norite gyventi aplinkai nekenksmingame name? Ar jums neįdomu, ką tai iš tikrųjų reiškia? Ar jūsų namuose turi būti įkrauta brangi „žalia“ įranga kuri padėtų perdirbti šiukšles? Ar taip įsivaizduojate ekologija name? O gal galima praktiškai pritaikyti savo esamą namą ekologijai? Ar jūsų ekologiniai namai padės aplinkai, ar jie yra tiesiog vienas iš daugybės, madingų vartoti dalykų, bet galiausiai lygiai taip pat kenkia planetai? – Su mumis diskutavo Nekilnojamo turto agentūros „Ntola.lt“ specialistas.
Jo teigimu, nors nėra vieningo, ekologiško namo apibrėžimo, gerai yra tas, kad galėtumėte prieš pereinant prie visų išgirto ekologijos galime pagalvoti apie tai, ką kiti bando atlikti.
Ekologiško būsto specifikacija
Ekologinis namas, pastatas yra modeliuojamas dėl natūralių ekosistemų energijos ir medžiagų srautų, taigi tai padidina, o ne blogina aplinką. Ekologinis namas, kaip ir ekosistemos, išsaugo išteklius (energiją, vandenį, maistą ir kitas medžiagas). Šis sistema taip pat gamina išteklius arba bent jau kaupia ir saugo daugiau nei naudoja. Papildomi ištekliai yra paskirstomi atgal į didesnę aplinką, siekiant paremti gyvenimą kitur.
Standartinis namas, priešingai, yra ištekliaus kriauklė (tai reiškia, kad šis namo visus išteklius priešingai nei ekologinis būstas išnaudoja). Nenaudingos medžiagos yra išmetamos į aplinką, o kartais ir kaip toksiškos atliekos. Srautas yra vienakryptis, nuo šaltinio iki atliekų.
Ekosistemoje ir idealiame ekologiniame pastate nėra atliekų, nes išteklių srautas yra apskritas. Kaip ir namai, ekosistemos savo energiją importuoja daugiausia iš saulės. Tačiau, skirtingai nuo standartinių namų, ekosistemos saugo savo energiją ir pakartotinai ją naudoja (Puikus to pavyzdys geoterminis šildymas pastate). Tai gali būti saugoma, pirmiausia, kaip augalų biomasė, kuri galiausiai pasiskirsto kaip maistas ekosistemų gyventojų tarpe. Be to, ir tai yra tikrasis ekosistemų tvarumo raktas, saugoma energija vis dar cirkuliuoja, keičiant maistines medžiagas, kol ji grįš į augalus. Pagal scenarijų, kuris yra žinomas kiekvienam šeštajam augintojui, augalai gamina gyvūnus ir gyvūnai augalų maistą.
Ekologai ir ekologiniai dizaineriai apibūdina šią ekosistemų elgseną kaip maitinimo kilpos uždarymą. Žmogaus būsto sistemos – iš miestų į namus – sukuria vienos krypties energiją ir medžiagų srautus, paliekant linijas atviras. Ekosistemos nesąmoningai praktikuoja mažinti, pakartotinai panaudoti, perdirbti diktumą ir išlaikyti save milijardus metų.
Kaip galite imituoti gamtą ir uždaryti šį ciklą savo namuose? Kompostuokite savo maisto likučius ir naudokite juos sodui auginti. Standartinis atvirosios linijos požiūris į maistą vartojančius produktus pašalina daugybę maistingųjų medžiagų, kaip atliekas, todėl atliekų šalinimui reikalinga energija kaip šiukšliavežys.
Ekosistemos, kaip ir vidinės cirkuliuojančios maistinės medžiagos, prisideda prie gyvenimo biosferoje, išleidžiant nepanaudotą maistą, vandenį ir mineralus į aplinką tinkamu laiku. Panašiai ir namų ekosistemos, kurios gali perskirstyti tokį šaltinį kaip pilkasis, murzinas vanduo, pavyzdžiui, dušo vanduo, kuris tam tikroms reikmėms yra pakankamai švarus, ir laikyti tą vandenį augalų audiniuose.
Derliaus metu tam tikras vanduo grąžinamas į jūsų šeimą kaip vaisius. Tarkime, džiovinti lapai, gali būti naudojami kaip kompostas ir mulčiavimas kito metų daržovių sodui.
Galimybės kurti sujungtas uždaras kilpas yra begalinės.
Naudodamiesi maistinėmis medžiagomis iš savo kiemo, jūs galite pelningai auginti produktus, nuo kietmedžio, bambuko ir vaistažolių iki egzotinių žuvų. Jūsų namas gali pagaminti daugiau elektros energijos nei jūsų šeimai, o perteklius nukreipiamas į aplinkai nekenksmingas vietas.
Be jokios abejonės, reikia įsidėmėti ir tai, kad pastatyti visiškai naują ir tinkamai paruoštą ekologinį būstą gyvenimui kainuos nemažai santaupų. Tačiau, pasak www.kaip-uzsidirbti.lt portalo, pinigai yra uždirbami, tam tik reikia noro ir šalto proto. Būtent su šia mintimi ir gyvenkime bei stenkimės išlaikyti mūsų planetą švarią ir ekologišką kaip įmanomą ilgesnį laiko tarpą.